miércoles, 13 de enero de 2010

Literatura Quechua -Mitos




Leokina Qhocha

Ecuador llajtapi machu runas willanku ajinata:

Manchay manchay ñaupa pachaspi, nin, karqa uj may chhikan katari; kay millana kataritaj llojsimorqa uj Leokina nisqa qhochamanta.

Noqanchej runastataj kay katareqa wacharqa. Wisanmanta llojsimorqanku warmis. Ñaupajta qharis llojsimorqanku, chaymanta warmis.

Kay kataritaj yachacherqa runasman chajrasta ruayta, chaki llank’anatapis ruacherqa. Warmismantaj jaywarqa Mama Ninata, umanchasqasninmantataj runasqa qallarerqanku wayramantawan paramantawan jark’akuyta ch’ujllaspi.

Uj p’unchaytataj, uj mana allin runas, mana allinkunata ruasqankumanta, phiñacherqanku kataritaqa; chaymantataj ruasqanmanta phiñakuspa qallarerqa runasta wañuchiyta chajrasninkuta t’ustiyta venenoyoj kirusninwan may chhikan manchay kallpayoj chupanwan ima, mayqenchus lliuj lliujjinalla karqa. Ayllustaj chinkarqa, chay runastataj pikunachus mana katarimanta ayqerikorqankuchu, sonqo nanayta katareqa wañucherqa.

Chaymantataj chay runasqa qhochamanta mañarqanku, jark’ananta. Mama Leokinataj, wawasninta khuyaspa, yanapayta mañarqa phuyusmanta wayrasmantawan. Uj manchay phiña maqanaku karqa; qhochaj yakusnin ch’urkuyakuspa t’impusarqa uj millana qhapariywan; chaymantataj kinraykunasmanta jich’akuspa vallesta p’ujrustawan junt’arqa...

Uj p’unchaytataj, phiña mayuswan lasoswanjinalla, manchay jatun phiña mayuswanqa Mama Leokina watarqa jatarikoj t’ustej wawanta, kataritaqa, chaymantataj thañikuspa p’amparqa chay katarinta wiñaypaj watasqata qhochaj ukhu pampapi. Manaña ujtawan runasta mikhunmanchu nitaj llajtasninkuta ujtawan t’ustinmanchu nispa. Tukuy allinpi kausankuman, ayllustaj jallp’ata llank’ayta atinkuman llamp’u sonqoyojta, wauqesjinalla, uj tataj wawasninjinalla nispa.

Chayrayku runas qhochasman t’inkasta jaywaj kanku, "mama qhocha" nispa, imaraykuchus chay qhochas phurmuyta atinkuman, chanta millay sajra uywasta rikhurichinkuman ima.



Vocabulario

millana - terrible
chaki llank'ana - arado de pie (sinón.: (quechua incáico) chaki tajlla)
umanchasqasninmanta - lit.: de sus consejos; siguiendo sus consejos
phiñakuspa - traduce "arrepentiendo"
venenoyoj - venenoso (sinón.: jampiyoj)
ch'urkuyapuy - encresparse
pujra - hondonada
jatarikuy - levantarse; sublevarse
allinpi kausay - vivir en paz
t'inka - regalo; aquí: ofrenda
phurmuy - rebosarse, desbordarse



fuente: Franklin Barriga Lopez - "Los mitos en la región andina: Ecuador." ("Leoquina.") 1984.

tijrarqa: Robert Beér.

yanaparqa: Delina Beér. 2005.


Leokina Qhocha

Este texto constituye el mito de origen de la nación precolombina Cañari del Ecuador. El título significa "El lago Leoquina". Relata los siguientes sucesos:

Una serpiente gigante nació del lago Leoquina. A su vez esta serpiente procreó a los seres humanos. Luego ella les enseñó la civilización. Después de un tiempo, unos hombres malos enfadaron a la serpiente, quien reactionó con atacarles a todos los seres humanos. Los seres humanos recurrieron al lago Leoquina por ayuda contra su madre la serpiente. El Lago le ató a la serpiente con sus ríos y la enterró en el fondo del lago. Así los hombres podían gozar de paz y fraternidad entre sí otra vez. Este mito explica la costumbre antigua de ofrendar a los lagos.

No hay comentarios:

Publicar un comentario